Pamačiau senelio gryčią,
Supleškėjusią per karą.
Užėjau kaip į bažnyčią,
Ir man buvo gera, gera...

Greit ir vėlės jon suėjo
Ir, sėdėdamos už stalo,
Jos vaišinos ir gedėjo,
Kol rytuos dangus pabalo.

Užstalėj mačiau ir tėvą,
Koks jaunystėj čia vešėjo.
-Ar matei TEN, tėti, Dievą?
Neatsakė, greit išėjo...

Skruostais ašaros pabiro,
Kai sukrypo gryčios sienos,
Ir langų stiklai pažiro.
Palikau vėl vienui vienas.