Mirsime visi,
Nors amžinatvės regimybė
Dar kankinamai ilgai neleis svetur
Sielom atgailauti. Tylintys žvaigždynai žiba
Spengiančioj erdvėj... –
Et moriemur...

Mirsime visi.
Pro juodą amžinybės skylę
Dvasios nuplevens apšviest erdvės kitur.
Laiko plokštuma nuo sielvarto staiga suskyla,
Veriasi žaizda... –
Et moriemur.

Mirsime visi.
Dora nebijo tokio virsmo:
Šito pabaiga – gal atskaita kitur?
– – – – – – – – – – – – – – – – –
Būdavo senovėje dar galima išgirsti
Guodžiantis visus:
„Et moriemur!"