Jauki ramuma,
Kuri buvo užpildžiusi kambarį popietę,
Išnyko taip pat staiga, kaip ir atsirado.

Dabar kambaryje esti bjaurios įtampos,
Susimaišiusios su baime ir kvaila viltim,
Kvapas.

Šleikštulys kyla kyla, tačiau pasiekęs kažkokią ribą,
Ima ir sustoja.
Sustoja pačioje bjauriausioje vietoje
Ir nejuda.
Šlykštus šleikštulio jausmas.

Dabar trūksta tik, kad kas nors paguostų.
Kad apkabintų.
Trūksta tik nuoširdžios šilumos būtent man.
Ne juokais, rimtos.

Jei kada eisi pro šalį,
Pasiimk mane.
Eisiu kartu.