O kas gi bus, kai aš tavęs nelauksiu,
Kai kūprinsi į pūgą iš namų išėjęs?
O kas bebus, kai aš tavęs nešauksiu,
Apakęs ir nuskuręs, Odisėjau?

Kai tau akis bučiuos bežadis vėjas,
Po kūną ropinės padangių musės...
Ką bedarysi, silpnas Odisėjau,
Prakišęs meilės mūšį?

Ir ką darysiu aš, tau nugarą atsukus,
Pati sau sutartį su ilgesiu sudarius?
Širdis medinė nuo lietaus įtrūkus
Plazdės many lyg tūkstančiai drugelių.