raudos meškos —
kris bitės, aimanuos
paslėpsi mane bedalę
po miško samanų audeklais
dar paliksi, nepakilsi

kai atgulsiu — tu išeisi
lauko akmeniu užremsi
skaudančiais spygliais
nusėsi ant takų

tykiai verksim mėlynas akis
šaltiniai iš po odos atsivers
ištekėsiu srauniausia upe —
tu ežeru vagos dugne virtęs
* * *
mes išėjom
negrįžom
(pa) vasariu tvinom