Skaudžiausia, kad nieko negali padėti sergančiai  senutei motinai, sakančiai, kad savo jau atgyveno. O kur gi ta riba tarp savo ir svetimo?
Kapinės dvelkia pesimizmu. Vienintelis faktas, žadinantis optimizmą, yra žinojimas, kad kol kas nėra tavo kapo...
Nors viltis prisikelti iš mirusiųjų labai maža, bet geriau tokia, negu jokios.
Gaila, kad Dievas gyvūnams nedavė nors mažos sielelės: be jų tikriausiai bus liūdna ne tik pragare, bet ir rojuje...
Paguoda: senatvė jau tuo gera, kad jos sulaukei.