Dukrai
Tai buvo ne paveikslas ant lentynos –
Iš mano plazmos suteptas guašu,
Iš mano seilių suklijuotas laukas,
Iš mano šauksmo debesys lipdyti.
Tenai, ant sienos, plakės tavo kūnas,
Įdėtas į truputį kitą drobę,
Papuoštas nebe tokiu ornamentu
Ir kaina daug didesnė užrašyta..
Bet aš blaškiausi, kad ne taip suprato,
Kad kalba nebe taip ir taip išduoda
Su pirmu sutiktu pasieniais natiurmortu.
O, mano vaike. Kaip sunku žinoti –
Kokie tie toliai skaudūs nepažinti.