Kada rašau, tikiu – skaitys!
Ir pamanau – supras mane.
Te šneka, džiaugias sakinys,
Išauklėtas baltų dvasia.    

Tų vieškelių dabar tiek daug –
Daugiau išeina, negu grįžta.
Ir aš išeisiu – lauk, nelauk,
Tik nemanyk, kad į jaunystę.

Dievulis žino, kaip ten bus –
Galbūt akmenėliu pavirsiu.
O gal toks mielas ir gražus
Gyvensiu atminimais Šklėrių.

O kai rašau, tikiu – skaitys!
Kuštukas būsiu kiekvienam.
Bet ar nemiršta sakinys  
Net ir eilėraštyj manam?

Vilnius