Tu palikai mane su daugtaškiais eilutėm
Keistokom variacijom ir sruoga ties pėdom
Lipniausiom plunksnom „fotoshopo“ lūpom
brandaus balandžio om burk om burk om

Mums trūko šarkų it vaikų prie lango prielipų
Jos krito sluoksniais sluoksniais jas šlaviau
Mane išspausdinęs mušei į žemę vermutu
Dvokiau ir glamžiaus pats save valiau

Na taip čia laikas pūva kregžde ant palangės
Balandžius dar girdžiu rašyk kad nematau
Rašyk kad skrenda nikeliuotas sunkiu paukštis
Už naikintuvą šauna om štak om štak om

Tu palikai mane žiaurioms kainų eilutėms
Brūkšniniams kodams sandėliams nakty
Sunkiausiai pjesei rašomai kajutėj
Apie šaknis sausas Asiimuss ir Bardit