nežinia

tirštas rūkas gyslomis
vėjas aplink tik vėjas
(gal šviesa atsigaus akyse)
sukasi skrieja pasauliai
tik suktis kartu įtampos kilpoj
tik lėkti nežinoma kryptimi

kas pasodins baltą alyvą
eilėraščiui gimti
kas veidrodyje prisimins veidą
kai tvinsta ir tinsta šis rūkas
plėšdamas gyslas
- - -
atminties pelenais
barstau pėdas
kuriomis tu grįžti
Ramunė Vakarė