Kas buvo vakar, visa tai jau praeitis,
Net jei labai norėtum, ji tikrai negrįš...
Bet aušta naujas rytas, tuoj diena nušvis,
Su džiaugsmu ir nerimu jai atlapok duris.


Kai nesimiega, vis kažką sukurt bandau —
Rašau, braukau, perrašinėju, vėl braukau.
Ir taip lig ryto...  Susidūmoju kartais —
Bausmė tai ar malonė, pasiųsta Dangaus?


Nesiūlykite vyno, be jo gyvent galiu,
Skaniausias man vanduo iš šulinio gelmių.
Jisai sugrįžusį pagirdys ir nupraus...
O vynas kas? Tik keletas akimirkų svaigių...