Birželis sugriebia už rankos,
tuoj žalios liepos suputos, tokiu
nepakeliamai šaltu
pasidaro kambarys,

žinau, kad einant pievos taku –
neištiks auto avarija,
net įmanoma
atsiplėšus nuo laiko
prasklęsti paviršium
lyg būtumei šventas,

inteligentas žino kitaip:
– šaligatvis šalia! o eini
per sukniubusią žolę,

pagaliau ir aš supratau –
esu čia žolė,
įsikniaubusi veidu į šviesą.