Dedikacija Troleibusui

Aš palieku savo kryžių kabėti ant sienos
Šiandien jo nebenešiu
Užsimaunu popiežiaus raudonumo batus
Ir lekiu vėluodamas į troleibusą

Mano galva rami ir šilta kaip Šepardo pyragas
Nes skambiausi akordai
Visad skamba kūrinio pabaigoje
Ne laikas dar requiem
Vietoj lux aterna renkuosi žemiškesnį
Cigaretės žiburėlį

Ramu
Priešą nuo draugo skiriam pagal akių lėliukes
Žvilgsnio šiltumą
Troleibuso pakeleivių akyse
telpa ištisos nebulos
Mažytės supernovos
Sugėrusios pirmąją visatos šviesą
Iš kurios Visa prasidėjo

Pamenu Bobulė kam mirus namie
Liepdavo uždangstyti veidrodžius
Kad vėlė ten pažvelgus
Neužstrigtų
Troleibusas rieda toliau
Kiekvienas laukiam savo stotelės
Kurioje reikės išlipti
Gediminaičių disnastija