Pereitą žiemą gruody
Šiąnakt snigo. Sodriai.
Miške baltuma natyvi.
Ir pėdos.
Lengvos, mažytės – svirbelio, arba
meletos.
Kiškio nubėgta, šuns
užsivyta.
Žmogaus.
Stirna lengvai tipeno.
O gal ne lengvai, gal net
pavargus.
Nykštukai ir raganos
pripėdavo.
Takelis pramintas.
***
Tu buvai laukas. Ar miškas.
Baltas ir tuščias.
Tyliai zylė kojele pažymėjo – pirmoji pėdutė.
Lengva.
Šuva.
Žmonės. Žmonės, žmonės –
Volas.
Vieškelis ištryptas.
Toks sunkus, nepakeliamas.
Ne laukas jau tu, ne miškas –
sporto arena.
Bet kiek patirties ir pilnumo dabar jau prikaupęs, lyg
pėdsekys kiekvienam įspaudui duodi
vardą.