Pereitą žiemą gruody

Šiąnakt snigo. Sodriai.
Miške baltuma natyvi.
Ir pėdos.
Lengvos, mažytės – svirbelio, arba
meletos.
Kiškio nubėgta, šuns
užsivyta. 
Žmogaus.
Stirna lengvai tipeno.
O gal ne lengvai, gal net
pavargus.
Nykštukai ir raganos
pripėdavo.
Takelis pramintas.

***
Tu buvai laukas. Ar miškas.
Baltas ir tuščias.
Tyliai zylė kojele pažymėjo – pirmoji pėdutė.
Lengva.
Šuva.
Žmonės. Žmonės, žmonės –
Volas.
Vieškelis ištryptas. 
Toks sunkus, nepakeliamas. 
Ne laukas jau tu, ne miškas – 
sporto arena. 
Bet kiek patirties ir pilnumo dabar jau prikaupęs, lyg
pėdsekys kiekvienam įspaudui duodi
vardą.
Giaušė