Nereikėjo man šią naktį
     Pas Tave, brangi, užsukti,
O lig ryto gerti vyną
     Nuošalioj žydelio smuklėj.
 
Kur sėkmė – kaladėj kortų,
     O draugystė – „ iki dugno!“
Ir pajutus žemės trauką
     Įsisupt  į Saros duknas.
 
Jaust artumą liekno kūno,
     Žemuoges rausvas tarp lūpų
Ir palikt švelnumą rankų
     Ant dailių žydaitės klubų.
 
O dabar su vėjo skoniu
     Įėjau į Tavo tylą.
Į kvadratą lango nišos,
     Kur stiklai tamsoj sudyla.
 
Kur lietaus lediniai pirštai
     Čiupinėja beržo skėtį
Ir lyg tolimas žibintas
     Atsispindi cigaretė.