Saulelė aiškiai vakarop —
Keista šviesa ant spalio miško tvinsta.
Mes vedame viens kitą iš namų? Namo?
Nė nežinau.
Nuo gervių muzikos nei tau, nei man akivaizdžiai nelinksma,
Kai ilgos virtinės aukštam skliaute dangaus.
Ar baigėm žaidimus,
Jei debesys — ne pasakų veikėjai,
Jei brinkstame kažin kiek laiko viename laše?
Koks praregėjimas skausmingas — niekur nenuėjome,
Tačiau esi kažkur,
Tačiau ir aš ne čia.
Keista šviesa ant spalio miško lūžta,
Iki susgeria į mus abu labu.
Atbusk, eime į vėsią savo gūžtą,
Nes tu neuždegi, nes aš prastai degu.
Ak, tas ruduo, tas mūsų bendras spalis...
Jaučiu, kaip virpteli ir tu nuo žvarbumos.
Virš mūsų gervės ieško debesynuos kelio,
O mes — sausuoliai be būties sulos.