Atėjo metas, kai reikia atsisveikint,
dar kartą prisiliečiant prie gimtų šaknų.
Ir virkauja strazdelis naktimis už lango,
lakštutės suokia tarp žalių beržų.

Dažnai prisimenu gimtinę, kaimo sodžių,
kai ten žydėjo vyšnios ir kvepėjo obuoliais...
Dabar beliko tik plyna palaukė,
kur virkauja vėjužis vakarais.

Atėjo metas, kai reikia atsisveikint,
dar kartą prisiliečiant prie gimtų šaknų.
Išeidamas palieku Dvynio – oro ženklą
ant Audruvės upelės žydinčių krantų.