Truputį liūdesio —
kad džiaugsmas būtų kaip
Žemė pavasarį — puošnus ir
didžiulis.

Skausmo lašelį. Mažytį. 
Paguoda tuomet kaip palaima tyra.
Pajusi.

Gurkšnelį kartėlio. Tik lūpoms
suvilgyt —
atlygio  taurė tebus sklidina 
saldumo.

O neviltis — kad tik dvelksmas paliestų, 
vos vos.
Tikėjimo vėjas neša ir neša —
ten, kur gražiausi sapnai
išsipildo.

Ir nerimo krislą —
tuomet taika ir ramybė   
lig horizonto — siela kiek
užmato.