Gyveno kartą toks žmogelis (mokyklos direktorius) vardu Aušvydas G., turėjo jis A kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet motociklo vairuoti nemokėjo, nes pažymėjimą buvo radęs... Nežinia kas jam pasidarė, ar švietimo sistema nusivylė, ar dėl artėjančio pensijinio amžiaus sunerimo, bet panoro Aušvydas G. pasikarti...

Paskambino savo draugui Sauliui M. iš Ramygalos ir pasikvietė jį į svečius. Pradėjo ruoštis savižudybės aktui. Atsidarė langą, (gyveno Aušvydas G. antrame senos statybos daugiabučio aukšte, kaimynų neturėjo) susirišo kilpą, užsimovė ją ant kaklo. „Reikia pasibandyti, kaip čia viskas bus“, – pagalvojo jis ir šoko pro langą su virve ant kaklo, bet antro galo niekur neprisirišo... Tą akimirką įbėgo kambarin jo draugas Saulius M. ir griebė virvę laikyti į radiatorių kojom įsispyręs. Aušvydas G. blogiausiu atveju galėjo koją susilaužyti nukritęs, o dabar kabo kelis metraus nuo žemės ant virvės, kurią sunkiai laiko jo draugas, ir gargaliuoja kažką, jau nevalingai tuštindamasis ant pirmo aukšto langų (ten gyveno toks Palionis T., tuo tarpu jo namuose nebuvo)... Pakorė ar pasikorė? Labiausiai šis klausimas neramino Kaminską A., Aušvydo G. mokyklos tikybos-braižybos mokytoją...