Ar beturim jėgų kovot su drakonais,
Rudais, raudonais, tai nematomais,
Jau baigia išgerti visą žmonijos kraują.
Gražiai gražbyliauja, kerta gyvatėmis.
 
Negailėkim savo turtų ir brangenybių,
Panaudokim juos ilgai ir sunkiai kovai,
Priperėta tiek daug visokių drakoniukų,
Kad net plaukai ant galvos piestu stoja.
 
Neapsiginsim, tapsim maistu drakonams,
Jie praris mūsų protą, kūną ir smegenis,
Reiks įveikti raudonus, rudus  legionus,
Iš žemės kūno ištraukti jų nuodų geluonis.