Per vasarą
Aš kaime gyvenu,
Miegot einu į daržinę
Ant šieno,
Skaitau Jeseniną,
Žvejot einu,
Geriu ką tik
Pamelžtą pieną.
 
Ši vasara
Kaip niekad nuostabi,
Tik naktimis
Lietus prabėga.
Vos brėkšta rytas
Už kalvos,
Gaidys pažadina
Iš miego.
 
Kai tris kartus
Sugieda jis –
Netenka nakties
Burtai galios.
Užsimiegojęs,
Nerangus
Iš būdos išlenda
Šunelis.
 
Jaunutė
Šeimininkė tuoj
Į kiemą
Pusnuogė išeina
Su kibiru
Ir skepeta balta –
Jai iš paskos –
Kačiukas rainas.
 
Švelnia ranka
Žalmargę glosto,
Ta lyžteli –
Atsidėkoja,
Ir pieno čiurkšlės
Fontanu
Į šonus kibiro
Sugroja.
 
Palikę inkilus
Špokai
Bėgioja lysvėmis
Kopūstų,
O aš klausausi
Ir stebiu,
Kaip kaimas
Pradeda pabusti.
 
2021 06 22