Aš buvau vienišas. Ir Ji
Pleveno kaip kamaroj žvakė.
Draugų ir draugių apsupty
Mes niekad niekam nesisakėm,
 
Kad susitinkame abu
Kasdien bažnyčioje ant viškų,
Kad tarp davatkų ir stabų
Bučiuodavau jos veidą blyškų.
 
Kad mylimės ne kaip kiti,
O lyjant parke ant suoliuko,
Kad esame labai arti
Nuo to, ko taip labai abiem mums trūko...
 
Aš buvau vienišas. Ir ji
Pleveno kaip kamaroj žvakė,
Kol kartą gatvės šurmuly
Nuo vyro Jos gavau į akį.