Dangum iš lėto rieda saulė,
O nuo blakstienų jos – šešėliai
Nudažo atspalviais iš naujo,
Paleisdami po dažo strėlę.
 
Virš kopų vėjas pilsto smėlį
Lyg pajūrio berniukas mažas,
Vėsus vanduo rankas užgėlė,
Sūraus vandens ant veido lašas.
 
Tai jūra glosto mano veidą,
Kai vasaroj paskendę mintys.
Stebiu rudenę saulės laidą,
Lietaus lašeliais padabintą.

Dabar ruduo tarsi karalius –
Dosnus jis įspūdžiais didingais.                     
Į gintarinę jūros salę
Įleidžia spindulius per smilgas.