Pajūrio ilgesys

Rugsėjo vakaro raudonis,
Grakščiai išlietas akvarelėm,
Gyvybe akyse liepsnoja,
Į dangų aitvarai pakėlė.
 
Lyg iš svajingo paukščio skrydžio
Regi raukšles bangų ir kopų,
Kruopelė laisvės sielą gydo,
O suvaržytam žmogui – sopa.
 
Vėl susitikom, miela jūra,
Draugiją šildo giedros dienos,
Tiktai rytai, rūkais paniurę,
Nutinka rudenį kiekvieną.
 
Greit negandas užpusto vėjai,
Vanduo skalauti nepailsta,
Čia užsimiršt trumpam skubėjau,
Pušų ir smėlio pasiilgęs.
Akademix