Kažkokie keisti kodai
kažkokios programos
manęs vis nepaleidżia iš pragaro
turiu atidirbt jame už save ir už kitus
garantijos tiktai kad kuras nesibaigs
nes kūnas negali pasisotinti kūnu
nes esam prakeiktieji ir apaštalai
patys savo nuodèmes sau atleidžiam

nežinom kur dėtis tai ir atleidżiam
kad bent kiek mažiau skaudètų
o paskui bus poilsis
amžinas poilsis
kapinaitès ir negimę kūdikiai
sieliūkštès plaukiančios dangumi
kaip sieliai upèmis
Dangus susimaišo su kraujo raudoniu
grožisi žmonės kūryba dieviško proto
grožisi degančia saule tviskančiais atspalviais kraujo
išdegintais dykumų plotais
šiąnakt nesudėjau bluosto
ir akių neužmerkiau
iš ryto reiks ropštis pas išganytoją į ausį
maldausiu dar dienelę pabūt dar pakentėt
bent truputį
šioj amžino skausmo žemelėj
gyventi