Kilau, leidaus vėjo greičiu, o laiko spiralė sukos:
dabartis šaipos – tūnau po saulėlydžio skėčiu,
gyvenimas lydėjo – bėgau paskui jį klupdama,
nepajutau, jog šis pagailėjo svarbiausio...
Neklajojau viena – vėjas paguosdavo prisilietimu,
laikrodis tiksėjo – naktį keisdavo nežinoma diena,
su džiugesiu naudojausi ryto saulės kvietimu šiltu,
kol supratau, kokia niūri šykštuolio likimo dovana...

2022 m.