Liepa išeina, gėles palieka,
Net lelijas.
Palieka baltą lelijos žiedą
Tvenkinyje.
 
Vakarą šiltą, vakarą ramų
Žvelgsiu į ją.
Tik vakarėjant, grožį uždaro
Ji savyje.
 
Vandens lelijų niekad neskyniau,
Neskriaudžiau jų.
O gal ne rankų, vakaro bijo,
Tamsių naktų.
 
Ateis rugpjūtis, žvaigždėtos naktys
Žemę užklos.
Bet balto žiedo, vandens lelijos
Nesuvilios.
 
Šiauš vėjas bangą, neš šaltą lietų,
Ji nebijos.
Rytui išaušus, saulei pakilus,
Vėl spinduliuos.
 
........................................
Baltos lelijos, tvenkinio žvaigždės,
Man paslaptis.
Regėt jų grožį didelė laimė,
Džiaugias širdis.