Ar beverta ko nors klausyti ir atnašauti,
Gal esame visi jau pašaukti mirti ir iškeliauti,
Kokios besielės scenos, kalbos ir spektakliai,
Nuo jų gali tiesiog apsivemti ir visai apakti.
Kažkas vis dar trypčioja ir ant giljotinos ašmenų,
Ir su klouno šypsena ramina, kad bus greita ir nebaisu,
Kažkoks išpampęs nuo apgavysčių ir pinigų galvoja,
Kad tik su maišais skambančių galbūt pateks į rojų.
Pasaulis jau eižėja ir skyla ir gal pateksim juodą skylę,
Kur būsim išskalbti ir išvelėti, per greitintuvus išspjauti
Į naują laiko ir mato rėtį, gal rasis aukso, alavo ar švino,
O gal tik smėlis byrantis be jokios gyvasties nuo buvusio tramplyno.
poeta
2020-09-24 22:25:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2020-09-26 10:50:34
Daug žmonių, besirūpindami savo gerove, pamiršo, kad reikia pirmoje vietoje pasirūpinti siela, kuri yra gyvenimo pamatas.
Dar anksti svajoti apie rojų.
Mes nesuprasim paslapties
Iki mirtis mus nepakvies
Šaltojoj žemėj gulti,
Nes mes tik – žemės dulkė.
(?)
Kas žino apie Anapusinį pasaulį? Gal mes ten būsime tuo, ką šiame pasaulyje niekinome, skriaudėme ir net naikinome. Kas žino?..
Vartotojas (-a): Violeta-Ferdinan
Sukurta: 2020-09-25 21:12:06
Tai bent aistros!
Vartotojas (-a): Mylėk Artimą
Sukurta: 2020-09-25 09:41:50
Kartais verta užsikimšti ausis prieš tą pasaulio chaosą ir jo spektaklius ir nueiti į savo širdies vidinę tylą, o nuėjus ten "gal pateksim [į] juodą skylę, //
Kur būsim išskalbti." Bet ne mes patys skalbsim, todėl ir brangi, kad ir kaip baugi iš pažiūros atrodytų, ta vidinė tyla. Dažnai mes patys ieškome besielių scenų, kalbų ir spektaklių, kad nenueiti į vidinę tylą ir ten išgirsti Kitą...