Mano bite, meduneše liepų,
pas tave sugrįžau ir po liepa prisėdau,
medumi nekvepėjo taip niekur...
Aš plačiai atsivėrus dalinausi pasauliui,
pradingau, pranykau
tarp lėktuvų, laivų, magistralių...
Ant naktinio Dunojaus bangų
aš melodijoj Štrauso skendau,
pursluose vandenyno 
akmenuotoj pakrantėj braidžiau.
Ir iš Eifelio meilę Paryžiui
bučiniais dalinau...
Aš Berlyne iš laimės alpau
po Auksinės Mergelės sparnais...
Zakopanėje Tatrais kopiau,
O Sorente po palmėm
Šekspyrą skaičiau vakarais...
Pradingau, pranykau
tarp lėktuvų, laivų, magistralių...
Och, koks mielas tas kaimo takelis...
Bite bitele, meduneše liepų,
Grąžinai mano širdį į Lietuvą!
L