Lengvas BŪTIES trapumas nelauktai atskilęs pakilo ir nuplaukė į kamuolinių debesų purumą, palikęs gūdžiai pilką tuštumą mūsų namuose, mūsų širdyse, mūsų mintyse... Išplėštas... Išplėštas – rauda smuikelis. O debesys plaukia... koks jų lengvas trapumas, Dievulėli, koks lengvas trapumas – mūsų gyvenimas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-10-29 19:20:14
Gerai, prasmingai. Dėkui.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-10-29 12:49:35
Pasakyta trumpai, bet taikliai ir tikrai nuo dūšios.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-10-28 22:33:40
Gražiai pakalbėta. Gražiai - nieko nesako, bet man patiko. :) Toks lyg lengva ranka, bet nuo dūšios.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-10-28 18:01:33
jau toks tas trapumas...o gal nebūtinai lengvas