Galbūt šią naktį tau pasivaidens
Vėl angelas sparnu akis uždengęs,
Kada juodi akli šešėliai žengia
Prie šalto ir negyvo jau vandens.
 
Ir krenta žiburiai krantinių, tįsta,
Ir rūkas nugula pakrančių žolę,
Ir, regis, iš tamsos nebeišbristum,
Ir regis, kad atgal nebesigrįžtum...
Tad vienišas ant tilto stovi... Kolei
 
Vokus užmerktus švelniai tau palies
Ir virpulys per kūną – reikia eiti!
.................................................................................
 
O ta balta balta sapnų mergaitė
Su angelo sparnais parves link debesų pilies...