Aš nerandu tavęs akacijų alėjoj,
Kur buvom dviese, aš likau viena.
Ir tik priklydęs šėlsta šiaurės vėjas,
Tik dar viena akimirkos diena.
Gal išsapnuosiu baltus kalnus
Ar laumių pinkles, šokį debesų,
Ant tavo tako giesmėje užgimsiu,
Gal tyliai mirsiu kryžkelėj dienų.
Nedovanojai man rugpjūčio kvapo,
Plazdėjimo plaštakių dyvinų,
Kadais buvau paklydėlė patrakus,
Dabar – šešėlis tų prabėgusių dienų.
........................................................
Aš nerandu tavęs akacijų alėjoj,
Plazdėjimo plaštakių dyvinų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-12-03 10:56:41
Pritariu Laumelei
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-12-02 23:21:48
Gražios jūsų eilės, širdingos...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-12-02 22:02:12
Net į nuotrauką dar kartą pasižiūrėjau – pasitikslinau. Na, jau – šešėlis... Iš akių matau, kad ne :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2015-12-02 19:48:56
Visas gyvenimas yra banguojautis: liūdesys keičia džiaugsmą, džiaugsmas liūdesį. Galiausiai užsiauginama dramblio oda ir pasidaro ne tiek svarbu, ką likimas pametėja.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-12-02 19:16:51
Kupinas ilgesio, bet puikus.