Aguona...
Tai buvo ne suknelė, o širdis!
Deganti liepsna
Įžiebta kibirkštėle,
Tik vienu pirštų spragtelėjimu
Ir ji jau dega!
Iš meilės...
Dangaus mėliui...
Tiek ne daug reikia
Ugniai įžiebti.
Tik spragtelėjimo ir vėjo —
Tikro,
Nuoširdaus,
Gaivaus
Įkvėpimo...
Ir ji liepsnos
Įtraukdama visus į save,
Bet tik ne dangaus mėlį...
Kažkodėl
Pamilstame tai, kas nepasiekiama...
Kaip dangus žėrintis
Žalių laukų aguonai,
Ant žemės kauburėlio
Linguojančiai
Ir baigiančiai sudegti
Iš skausmo...