Šį rytą  atbudau tokia lengva kaip vakar,
Neįsigijusi nei titulų, nei aukso, nei daiktų,
Bet džiaugsmo vėjai mano sieloj plakės,
O priežastis audros stiklinėje tai tu.
Tol, kol aš dėjau laiškus į skelbimų lentą
Ir kol maniau, kad tu jų neskaitai,
Jaučiau vadelės kaip iš rankų krenta
Ir visos žvaigždės kabo taip aukštai,
Tačiau dabar žemynai pajudėjo
Ir aš ant kojų vos išsilaukau – 
Lentoj skelbimų laiškas man kabėjo.
Nepatikėjau tuo, ką pamačiau. Skaitau.
Pakėlei pirštinę ir priėmei žaidimą.
Dabar štai sėdžiu ir rimtai svarstau,
Ką atsakyti? Kepti smėlio blyną
Ar juodą plutą, trupinamą sau?
Šaunu. Mąstysiu. Mintys tikrins vingius
Ir vėl it išeigai paderinsiu žodžius.
Žinai, šį rytą atbudau laiminga,
Nes šis ruduo nebus mums nuobodus.