Santrauka:
Šis ilgai gludintas darbelis, vis nepasiduodantis mano minčių eigai.
Išblėsusia aistra nakty nebūsiu,
Be laiko išsakytom nuodėmėm,
Kai užslenka delčia,
Kai viskas tampa mūsų ir ne mūsų,
Tu čia ir aš kol kas dar čia.
Viltis išdalinau po kąsnį, saują,
Tave įrėminau rainelėse akių,
Išbalinau jausmų apsiaustą naują —
Žinok, aš ta pati,
Aš dar tavim tikiu.
Lašnoja ilgesys ant mano rankų,
Aš jas apsiausto klostėse slepiu.
Tik vienas sapnas paryčiais telanko,
Tave regiu rainelėse akių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-08-01 09:11:49
Patiko tvirtas apsisprendimo tonas pirmoje eilutėje:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-07-31 09:33:14
Nenoriu atsibusti :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-07-30 20:56:38
Gražiai į eiles „suguldytas“ sapnas... Jausmingas prisipažinimas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-07-30 17:23:21
Byloja apie jauną kraują.