Sutaupyti tavo žodžiai laša...
Jie paguoda. Juos buvau ragavus...
Žiežirba aš tau, tačiau – ne tavo.
Mano akys gilų žvilgsnį nešas...
Neišdrįsau pasakyt, jog stinga
Mažmožių, kuriuos dalint mokėjai.
Sergėjo mane jie, dairinėjos...
Sakralu tai buvo ir teisinga.
Tekusi lemtis suvokti duoda:
To, anais kas metais neprigijo,
Kvapas neatpirks baltų lelijų, –
Jos gi – ne iš bendro mūsų sodo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-01 00:19:30
gal ir jausmai - tik štai skaitau,ir atrodo - "ne mano reikalas, kas su kuo, kur ir kaip sodus augina" (bendrus ar atskirus); (gal per lėkšta per asmeniška pasirodė...) tai tiek.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-06-30 22:54:08
Geras eiliavimas, negaliu prisikabinti ir man "prilipo". Belieka tik priglausti
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-06-30 21:47:13
Ir man prigijo tas gaubtinis rimas. Gerai sueiliuota, Eiliuotoja :)
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-06-30 21:38:15
Na, nežinau... man ,,prilipo". O, įjungus fantaziją ir skaitant kaip asmeninį kreipimąsi.. juo labiau. Gera, sklandu.