Na ir kas,
Kad tavo akys
Ne dangaus spalvos
Ir į plaukus
Nepini rugiagėlių...
Tavyje maža
Pagoniška širdis,
Nors prieš kryžių
Retkarčiais ir priklaupi.
Juk nebūna upės be krantų
Ir žmogus be meilės nužmogėja,
Gal išgirsi gulbės giesmę tu,
Ko išgirsti aš nesugebėjau...
Nors nemielas, tik nespjauk,
Jei norėsiu atiduoti širdį, —
Meilės savo negaliu pašaukt —
Šukės duria skaudžiai. Nesigirdi.