Penkios dienos, kol mūsų stotelėj dar laukia
Traukiniai, susikibę vagonais.
Penkios dienos ir ryto ramybę nutraukę,
Liūdną requiem gaus lyg vargonais.

Segas skaudžiai gerklėn kasdienybė užkimus —
Dėlės, siurbiančios likusį laiką.
Ašmenim surūdijusiais varnų krankimas
Į tave ir mane mus suraiko.

Burtas mestas. Likimui nerūpi derybos.
Liepsnose mūsų bokštas suiręs.
Jau būriuojas pesliai laukti savo gėrybių —
Penkios dienos, ir aš pusiau mirus.