Sukasi, sukasi ratai...
Sukasi žemė aplink —
klastingi verpetai skrieja
gyvenimo klodų link.

Pagavę juos greitai išsklaido
po kruopelytę surinktus,
gyvenimas praranda savąjį veidą —
tenka rankiot suplėšytus skutus.

Kaip vėl surinkti, ką išnešiojo,
kaip sudėlioti, jog mozaika būtų darni —
kloji suniokotą klodą iš naujo —
deja, pamatai sunykę, netvirti...

Ir toliau sukasi gyvenimo ratas,
laikas dėlioja, keičia klodus —
žmogus —  mažytė mozaikos dalelė —
savo esybėje — tvirtas ir atkaklus...