Nepaprastai paprastas, šis kūrinėlis yra naujas, arba šviežias. Todėl skaitančio tam tikras nesupratimas – įprastas ir tikėtinas. Jei būtų pasakyta vos scholastiškiau: „LYG lęšiu sukaupta dabartis“, gal būtų suprasta neužkliūnant: visi žino sukoncentruotus spindulius ir rūkstantį tašką. Panašiai:
Žalias sąskambis viduje vyzdžių
Slopina pievos šešėlius.
Šviesos ir šešėlių mirgėjimas gali įvaryti migreną. Bet rami žalia harmonija išgelbėja. Nei įmantru, nei ką, tik naujoka. Arba šviežoka.
Galima klausti, kodėl taškas skaudus, dar kodėliau – kas per nerimo styga? Nerimo šaknys – radinys KRITIBUHLAMS – buhalterinės logikos poezijoj adeptams. Apvytas žemo tono stygas tai gal ir jie bus matę.
Abu eiliuko galai atskleidžia, kad eilėraščio asmens siela nerami, didi gamtos ramybė jį net žeidžia, momento ir jo buities? kontrastas skaudina. Prozoje derėtų pasakyti, kas duria, o čia – skaitytojas pats žinos.
Eilutės harmonizuotos. Pvz., dvi pasikartojančių žodžių eilutės apie liepų lapus – taip turi būti. Tausodamas kritikų scholastų nervus nenurodžiau, kad šis eilėraštis – sonetas.

Vlaburo daugelis pastarojo meto komentarų katastrofiškai be turinio – lyg šašo krapštinėjimas, tam tikru būdu teikiantis pasitenkinimą. :)

Brolius paminėjau primindamas pernykštį savo eilėraštį „7 broliai“. Dar iš šaltinių:
7 broliai miegantys liaudyje siejami su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos, greičiausiai, ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.
Mūsų protėviai tikėjo, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal ir septynias savaites, vadinamas septyniais broliais miegančiais ar „myžniais“. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, gresia sausra. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Stipriai čia... žiebėte.
:)

Liepą
Liepų lapai
Ir liepžiedžiai
Ant liepinio liepto.