Pavasaris turi savotiškų būdų,
Kaip gyvasties kiekį kiekvieno žinoti.
Jauti? Lyg prieš valią susiglaudėm mudu,
O jau išsiskyrėm abu karūnuoti.

Prie tavo peties teko būti man deivei,
Į mazgą surišusiai erdvę ir laiką.
Kas gali sustot tokio potyrio geidęs?
Jauti? Tai pavasaris kraujyje žaidžia.

Todėl nenustebk, kai žila bei raukšlėta
Kikensiu pirmaryčių skonį atminus.
Pražystu kas kartą tave vos palietus -
Išnešus ledus ir ištirpdžius pusnynus.

Šypsais? Liepsnos šelmiškos vyzdžiuose šoka
Lyg sieloje degtų koks joninių laužas,
Kažką švilpiniuoji lyg priešaušry špokas,
Iš lukšto pavasarius mūsų išgliaudęs.

Smagu šildyt įsauly geliančius kaulus
Jaukioj panamėj jau nebeskubant niekur.
Jauti? Nesvarbu, kad nusisuka saulė.
Svarbu, kad mus šildanti meilė išlieka.