Santrauka:
rymant ir mąstant prie vieno gražaus Molėtų rajono ežero
Mano meilė – mėnulio takas.
Ji liūdna, vieniša, nesuprantama.
Galbūt man atsakytų kas,
Ar nuo meilės lengvai atprantama?
Ar nuo meilės greitai išgyjama?
Gal yra stebuklingų vaistų?
Taip skausmingai juos įsigijusi,
Aš ramiai į sielą suleisčiau...
Nieks į klausimus man neatsako –
Gal mylėsiu, gal verksiu, gal juoksiuos...
Paslaptingas mėnulio takas.
Sidabrinė ežero juosta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2006-07-08 23:09:39
Mintys gražios, bet išreikštos ne itin poetiškai. Jūs tuos klausimus, kuriuos sudėjote eilėraštin, paverskite eilėraščiais. T.y. imkite klausimą ir parašykite apie jį eilėraštį, nes dabar truputį padrika ir atrodo, jog tik išmestos mintys. O nuo meilės išgyti nereikia, linkiu ja sirgti visą gyvenimą.