gerų metaforų rasta, miela skaityti.

kaip visuomet, skaitau su pasimėgavimu

paskutinės eilutės keistokos — lyg ir čiurlioniškas motyvas, bet karaliai trys...

Ugnuže...o man patikooooo:) Imu ir glaudžiu. Tiesiog toks...mmm....

dar karavanas gerai yra.

*nuo jo nesidaro negera

kadangi pavadinimas nėra saldus, ir kinivarpų maistelis taip pat becukris, tai pasakysiu, kad pavadinimas man yra gražiausias iš eilučių ir prasmingiausias, ir nuo negera nesidaro.
geriau, jei eglė kambary stovi, kokia sniego kruopelytė nutirptų nei ašara. o dabar matau, tokią moterą, kuri apsimeta egle, pati save papuošia žaisliukais, savim visaip kaip grožisi, o paskui apsižliumbia nuo savo gražumo. ir vis žliumbčioja žliumbčiodama, tuojau pat ir aš pradėsiu, gal pavyks.

Medinėse sijose kinvarpos ėda paklaikusios
Paskutinius senų metų likučius

Gero joms apetito! Tegu sudoroja, kad buvo negero. :)
Laimingų Artėjančių!

Šventės ašara egle nurieda >> snieguota ar aplyta, gaivi, po atviru dangum... ir tampa tarsi veidrodžiu, ne tik atsigręžti atgal... plačiai taip, kol nuskaidrėja viltys —
Aidas aidas aidas
Ten kur varstosi sandūrų durys... Paskutinės penkios eilutės labai gražus linkėjimas. Teužsilaiko šiluma... :)

teužsilaiko...
Gerų Jums metų.