man buvo įdomu, perskaičiau ir susimąsčiau- kaip keistai klostosi gyvenimas, bėgi, sieki, domiesi, gyveni, prarandi ir vėl save atrandi. Laimingi tie , kurie sutinka tikrąją meilę, nors kai kurie teigia, kad tai tik fantazijos vaisius.Labai svarbu, kad jaučiat ir tikit jausmais.

Muset čia bedėdama, berašant kitą kūrinį, sugebėsiu kartu pasidaryti griaučius novelių rinkiniui. Kągi tenka padėkoti Žaliai Žolei, kad yra toks atsiradęs stimulas viduje - novelėms, noveletėms )

>Ši basa, vienplaukė, palaužta audrų, su terbele /rankose/ prašydavo suskirdusiomis /rankomis/ išmaldos miesto gatvėse.< Du kartus rankos. Antrą būtu galima pakeisti į /lūpomis/
Panašių nesklandumų visada galima rasti.
Bet man svarbiausia ne tai....
Svarbiausia ką norime ir turime pajausti, bei viso kūrinio minties esmė – kulminacija.
O ji labai gili ir prasminga. Likau apšalusi :)

...labai daug visko...kaip rudeninių lapų kritimo minčių...