padrikos mintys

Santrauka:
Girto, depresijon puolusio žmogaus sapaliojimai...
Lakštingalos čiulba,
Tai nepakartojama.
Aš ir vėl sėdžiu.

Naktis šviesi,
Norėtųsi pasivaikščioti.
Nuriedėjo ašara.

Turėčiau džiaugtis –
Vis dėlto gimtadienis.
Deja išvydau pilnatį.

Suspindo pirmosios žvaigždės,
Lakštingalos dar neužtilo.
Už kokį gerą man taip?

Norėjau padėkoti...
Lūpos sudžiūvusios.
Ašaros vis dėlto sūrios.

Bandžiau žirgą paglostyt,
Įspyrė į žandą.
Gal eisiu pasivaikščiot.
Juatas

2006-06-11 16:27:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...