Santrauka:
Girto, depresijon puolusio žmogaus sapaliojimai...
Lakštingalos čiulba,
Tai nepakartojama.
Aš ir vėl sėdžiu.
Naktis šviesi,
Norėtųsi pasivaikščioti.
Nuriedėjo ašara.
Turėčiau džiaugtis –
Vis dėlto gimtadienis.
Deja išvydau pilnatį.
Suspindo pirmosios žvaigždės,
Lakštingalos dar neužtilo.
Už kokį gerą man taip?
Norėjau padėkoti...
Lūpos sudžiūvusios.
Ašaros vis dėlto sūrios.
Bandžiau žirgą paglostyt,
Įspyrė į žandą.
Gal eisiu pasivaikščiot.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...