man patinka šitos tonacijos, jas kartais nesunku imituoti, tenka įtempti klausą: tikra ar padirbinys? bet padirbinyje sunku būtų tikėtis tokios - juodo balto - harmonijos, o ir vynas nemokėtų tylėti. Techninio brokelio yra, jei norėsit, galėsiu privačiai ir labai konkrečiai parodyti.
tiesa, ta aplinka, kurioje viskas vyksta, kur laužoma (taip natūraliai) duona, kaip ganėtinas svetimkūnis skamba žodis mandagus ir nesvarbu, kokia forma jis vartojamas.
Mielas kūrinys.

Dalis kūrinio paveikė daugiau vaizdu, o pabaiga - įsiklausymu.

Tiesiog patiko. O ką komentuoti?

Puikuma. Bravo.

Giliai kabinta- rytoj tėvas pjaus šieną...pievos nuščiuvo...laukia savo likimo.

Vaizdinga ir jautriai gaili ši vizija...Patiko.

Mintys yra gilios,pamąsčius galima rasti racionalų grūdą.

vynas tylėjo lb gražu, būna vaikščiojantis, būna...pievos nuščiūna
o prisjuostes ištaisiau

vajė kokie tamsūs tylėjimai...

o čia tai labai banalu:
"vėliau mes sėdėjom prie stalo
kartu laužėm
juodą duoną ant balto lino
bet vynas tylėjo"--------
_____________________

"banaliai taip sėdėti prie stalo, dengto baltu balintu linu, laužyti duoną ir vyną tylėti raudoną, taip madinga patapo poezijoj, kad jau tapo visai banalu per kraštus..." --- va ir aš eiliuką surenčiau, apie poeziją, su tais visais nuvalkiotais įvaizdžiais, arne?