Gilus jausmas, svariuose žodžiuose...tik, kaži ko, norisi pasigailėt tų jausmų, nenuodyt,- tegul gyvuoja, kol mes gyvuojam :) ... o senatvėj, sako vaikėjam... taigi tik palūkėt kantriai belieka ir žvelgsim kūdikio akimis ;)

Pirmiausiai reikia nugirdyti saulę, o po to žadinti lietų ;) Geras darbas.

Eilėdaros trūkumėlių yra, žodžio išėdos atsisakyčiau, tačiau patiko mintijimo laisvumas, jausmų, pojučių natūralumas, tikroviškumas. Padirbėjus daugiau galėtų būti visai neblogas kūrinėlis.

Man patinka, kad mokate pažvelgti į pasaulį ir kūdikio akimis. Viskas gerai, tik kliūva ritmas.

jausmingas, išgyventas, bet atsisakyčiau kai kurių žodžių, arba pakeisčiau, vardan ritmikos ir sklandumo. sėkmės :)

lūžinėja ritmika dėl nevienodo skiemenų skaičiaus ir nevienodai kirčiuojamų žodžių. rimuojamos vienarūšės kalbos dalys, dėl literatūrinių klišių tolimesni žodžiai ar net visa kūrinio eiga tampa nuspėjami.

Kartais tikrai gerai būtų pažvelgti į pasaulį kūdikio akimis, bet per mūsų amžinų problemų prizmę vargu ar tai jau pavyktų...

NE, ne... ne mano gimtadienis... :)

Jei tikrai Jūsų Gimimo diena, tuomet sveikinu iš visos širdies:

METAI

Lauki ar nelauki, jie, vis vien, ateina
Ir švelniai pabeldžia į vartus širdies.
Dengi baltą staltiesę, aidi smagios dainos,
Jie palieka lašą skaidrųjį vilties.

Pyksi ar nepyksi - turi pasitikti.
Lenktis jiems lig žemės, jie - savi, tikri.
Šiandien tavo Metai teikėsi atvykti,
Šypsosi viliokai: - Būsim atviri.

Už sveikatą, sėkmę! - taurę mes pakelsim,
Šokt išvesim, trenkę šelmiškai kulnais, -
Šypsos Metų lūpos: - Pasidžiauk, širdele! -
Išbučiavę skruostus, eis sau ir išeis…

BŪKITE! :)