Skausmingas susitvardymas po gražių iliuzijų, virtusių pragaištinga tikrove. Manau, ir po ,,tylos apsiaustu" nelengviau bus tūnoti. O juk žavi ta nusiminusi būtybė, suvokusi, kad ,,išdidūs esame ir dar nejautrūs..." Gal pavyks kada nors nugalėti save.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-18 22:14:53
Patys sukuriam sau kalėjimą, uždedam tylos apsiaustą ir tikime savo maldomis, tikėkit savimi – taip geriau.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-10-18 21:29:24
O man iškilo asocijacija su Puškino ,,Sustok,akimirka, žavinga"- tarsi minties tęsinys po šimto metų
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-18 13:22:50
...juk toks gyvenimas: juostelė balta, juostelė juoda...buvo žavesys- irgi šis tas...tik, kad žemyn netemptų :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-18 13:15:17
Mes patys tampam savo belaisviais - savo įsitikinimų, jausmų. Aukščiau galvą.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-18 09:32:53
Skausmingas susitvardymas po gražių iliuzijų, virtusių pragaištinga tikrove. Manau, ir po ,,tylos apsiaustu" nelengviau bus tūnoti. O juk žavi ta nusiminusi būtybė, suvokusi, kad ,,išdidūs esame ir dar nejautrūs..." Gal pavyks kada nors nugalėti save.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-10-18 08:59:59
Puiku.Man tinka.Imu-ačiū.
Po žodžio,nusiminusi, dėčiau brūkšnelį ir arsisakyčiau,nes,.Tai skambėtų gražiau be to nes.Tai man taip atrodo.