Labai, labai...Puikiai išdėstytos mintys, ryškūs palyginimai. Ačiū.

Ak, bet kiekvienas sušukimas ir nutylėjimas turi turėt savo vietą. O daugtaškis nereiškia, kad autorius šioje vietelėj daro pauzę.

Įsimylėjusiam pasaulis jau ne toks, koks buvo kažkada, ir ruduo visai nepanašus į anuos, nuolat apsiašarojusius. Pavyko sučiupti šitą būseną ir gan gražiai pavaizduoti, todėl ir skyryba šiek tiek išskirtinė. Kokia gi meilė be nutylėjimų, netikėtų sušukimų ir t.t.

Mano eilės - paprastos, kaip ir aš. O ženklai dedami ten, kur aš darau pauzę. ;)

Na jūsų eilės Anzelmute profesonalios :)

"Pasaulis šiandien panašus į ryškų gegužraibės žiedą" - viena ištisa mintis, tad nereikėtų daugtaškių. Taip pat nevertėtų jų dėti ir "tu juk šalia", ir "bučiniai gula ant lupų". Vien tik pabaigoje ("ruduo spalvomis...") pateisinčiau šį skyrybos ženklą.
Labai žavus motyvas - ruduo panašus į viliokę mergytę.

:) ,,Ruduo spalvomis...
– Panašus –
Šnibždi, – į viliokę
Mergytę."......norisi šypsotis