Kaip jausmingai kreipiamasi į pilnatį.... Jaučiasi, lyg širdyje jausmai nerimtų, patiko

labai patiko Jūsų žaismingas , gyvas pokalbis pilnačiai....:)...ir mintis pokalbiui patiko :)

Geras eilėraštis, man tikrai patiko ir surimavimas, ir mintis, ir išdėstymas :)

Ką pajaučiau, to žodžiais nepasakysiu. Pilnatis - vilioja ir baugina, apipinta mistika... Kas įspės jos paslaptis? Ir "veidas" danguje tarsi kalbina, tarsi šaiposi iš mūsų... Eilės persisunkė kiaurai sielą...

Ir aš į pilnatį pažvelgiau kitaip, plačiau pramerkiau akis.Ir ką gi jūs manot? Įsitikinau, kad " tu - atšvaitas, o jis juk pats neturi nei veido, nei širdies", o dar ir viliojantis...Priglaudžiu ir rekomenduoju.

"Tu – atšvaitas, o jis juk pats neturi
Nei veido, nei širdies "...geriausia vieta.

Labai gerai sugalvojote. ne į ppilnatį žiūrėti, o rašyti. Gavosi puikiai.

Tikroji lyrika. Perkeliu.

Pirmą kartą pilnatį pamačiau kitomis akimis. Visados žaviuosi ja ir negaliu atsigrožėti. Matyt užplūdę atšiaurūs jausmai privertė pakeisti požiūrį. O vis delto daug tiesos pasakyta.

tikras ir artimas...
prieš pilnatį it nuogos mintys
nespėja slėptis
nuo šviesos ledinės
ir merdžiasi naktinei kertei..

"Tu kaip lemtis,galėjus būt kitokia"
Eilėraštis skaudus.Skamba ramiai,paliečia.

...aštrus liūdesys, sumaištis nakties vizijose...Tu daug žadi, tačiau neduodi nieko, / Tu - atšvaitas, o
jis juk pats neturi
Kančios ir neviltis paskutinėje eilutje, tarsi aidas atplukdantis sielos nerimą, kuris toks gajus visą dešimtmetį ( prieš dešimtį metų rašytas kūrinys)
Šviesos bbaimė. Akistata su esatimi. Tikras...